Autorių kolektyvas: Irena Kanišauskaitė, Nijolė Šervenikaitė, Alius Avčininkas

Metai: 2016

Literatūros vadovėliai 9–10 klasei atitinka naująją dalyko programą. Autoriai siekia pagrindinės mokyklos mokiniams suteikti humanitarinio išsilavinimo pagrindus, skatinti skaityti ir savarankiškai, kūrybingai interpretuoti tekstus. Į literatūros kūrinį yra žvelgiama kaip į estetinę ir dorovinę vertybę.

Vienas iš svarbiausių tikslų – išlavinti mokinių gebėjimą skaityti atidžiai, tai yra suprasti, patirti kūrinį, palyginti jį su kitais. Pasitelkus kultūrinį, istorinį kontekstą aptariamos kūrinio radimosi sąlygos, poveikis amžininkams ir išliekamoji vertė. Mokiniai kviečiami kaip tyrėjai pasigilinti į kūrybos proceso ir kūrinio suvokimo aplinkybes.

Naujoji programa siūlo aptariant kai kurias temas remtis gana skirtingais literatūros kūriniais, publicistiniais tekstais. Todėl kitas autorių tikslas – išmokyti nuosekliai, rišliai komentuoti tekstą, įžvelgti jame literatūrinės ir visuomeninės minties pokyčius. Antai tautinių vertybių sklaida ir puoselėjimas priklauso nuo istorinės raidos, vis naujų visuomenės gyvenimo iššūkių, ir pati tautinės tapatybės samprata nėra statiška, kinta atsižvelgiant į istorines aplinkybes.

Ugdymo turinys vadovėliuose pateikiamas derinant chronologinį ir teminį principą. Nagrinėjant gana skirtingus literatūros kūrinius, publicistikos tekstus, diskutuojant, ieškant savą požiūrį patvirtinančių argumentų ugdoma asmeninė, kultūrinė, pilietinė kompetencija.

Dar vienas tikslas – išmokyti interpretuoti, ugdyti gebėjimą savarankiškai skaityti ir suprasti taip pat ir neaptartą kūrinį, autoriaus keliamas vertybes, teksto meninės raiškos ypatybes. Jei susidarys atidaus skaitymo įprotis, dažną mokinį gąsdinanti teksto suvokimo užduotis taps intriguojančia, kūrybinę mintį ir diskusiją skatinančia veikla. Pokalbiai apie praeities ir dabarties literatūrą skatins apmąstyti ir savąją gyvenimo patirtį.

Sudėtingesnio kūrinio interpretavimas kartu yra ir tyrimas (reikia įsigilinti į kontekstą, palyginti kūrinius), ir problemos sprendimas (galima rinktis iš kelių perskaitymo būdų). Svarbu ne išmokyti atkartoti kurį nors teksto interpretavimo variantą, o įpratinti skaityti savarankiškai, tai yra ir suvokti, ir interpretuoti patiems, dalyvauti dialoge su tekstu ir diskusijoje su kitais skaitytojais, išsakyti kritišką požiūrį, savą vertinimą ir nuolat ieškoti tiesos. Mokiniai, skatinami lyginti kūrinius pagal tematiką, problematiką, veikėjų tipus ir kitais aspektais, geriau įgus apibendrinti, daryti išvadas.

Siekiant minėtų ugdymo tikslų galima puikiai derinti privalomus skaityti ir kontekstinius autorius, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir gebėjimus rinktis nagrinėjimo aspektus, užduotis.