Autorių kolektyvas: Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Inga Gresienė, Saulius Žukas.

Metai: 2017

Literatūros vadovėliai 5–6 klasei parengti pagal atnaujintą Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą, atsižvelgta ir į mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. Siekta motyvuoti mokinius skaityti, suprasti ir kurti tekstus. Vadovėliai dviejų dalių, yra ir elektroninė versija su papildoma medžiaga – tai tekstai apie rašytojus ir jų kūrybą, naujos užduotys, parengti dauginti užduočių lapai, lentelės, kūrybos pavyzdžiai.

Mokinių motyvavimą atidžiai skaityti ir suprasti tekstus autoriai supranta kaip kvietimą kalbėtis apie rūpimas problemas, kūrybiško santykio su skaitomais tekstais formavimą, aiškias ir įveikiamas metodines teksto aptarimo užduotis.

Į vadovėlius įeina mokiniams pagal amžių aktualūs, estetiškai vertingi ir įdomūs skirtingo pobūdžio privalomieji, rekomenduojamieji ir autorių parinkti tekstai Jie padeda geriau pažinti save ir supantį pasaulį. Įvairių šalių, skirtingų laikotarpių rašytojų kūriniai, sudėti pagal temas, aprėpia platų interpretacijų spektrą, skatina diskutuoti, kritiškai vertinti aptariamus dalykus. Toks įvairiapusis tematinis blokas itin naudingas ugdant vaiko emocinį intelektą, nes literatūra modeliuoja gyvenimiškas situacijas ir praturtina individualią patirtį.

Autorių nuomone, į kiekvieno, ypač sudėtingesnio, teksto atidų skaitymą, interpretavimą galima žvelgti kaip į problemos sprendimą. Tekstui suprasti reikia žinių – tai medžiagos rinkimo etapas aiškinantis kūrinio kontekstą ar autoriaus biografijos įtaką kūrybai. Reikia kelti interpretacines hipotezes, diskutuojant apie kūrinio temą, pagrindinę mintį, aptariamas vertybes atspindėti nuomonių įvairovę ir savo poziciją grįsti argumentais. Tad vadovėlių tikslas – ne mokyti kurios nors išbaigtos kūrinio interpretacijos, o ugdyti gebėjimą interpretuoti savarankiškai, apsvarstyti įvairias interpretavimo versijas, atlikti vaikų amžių atitinkančias nežinomo teksto suvokimo užduotis.

Įvairių lygių užduotis stengtasi formuluoti aiškiai ir suprantamai. Kūrinių analizė, interpretavimas, vertinimas ir lyginimas turi būti įdomi, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą provokuojanti veikla, ugdanti aukštesniuosius kalbinio mąstymo gebėjimus. Analitinius gebėjimus, savarankiško mokymosi įgūdžius lavina ir tyrimo užduotys. Kūrinio suvokimo procese neretai susiduria skirtingi požiūriai, todėl jo prasmės aptarimas diskusijoje – irgi naudinga veikla, ugdanti kritinį mąstymą, argumentavimo įgūdžius ir kūrybiškumą.

Vadovėliuose siekiama integruoti teksto skaitymą ir teksto kūrimą, kūrinio analizę papildant skirtingo pobūdžio rašto darbais. Autorių nuomone, itin veiksminga teksto rašymo strategija yra mėgdžiojimas, kai mokomasi kurti gero kūrinio pavyzdžiu. Ne vienu atveju pateikiamas tam tikras trafaretas (dalis teksto), o mokinys parašo trūkstamus fragmentus. Praktika rodo, kad tokios užduotys ne apriboja mokinių kūrybiškumą, o priešingai – skatina. Kūrybinio rašymo, diskutavimo ir kitos panašios užduotys integruoja literatūrinių, komunikacinių ir kalbinių gebėjimų ugdymą.