Pirmoje knygos dalyje aprašomi pagrindiniai Lietuvos istorijos epizodai nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos. Kodėl Lietuvoje keliamos dvi vėliavos: tautinė trispalvė ir senąją Lietuvą atstovaujanti istorinė vėliava su Vyčiu raudoname fone? Koks santykis tarp šių vėliavų, koks ryšys tarp senosios ir naujosios Lietuvos? Apie visa tai kalbama antroje „Lietuvos istorijos“ dalyje „Ilgasis XIX amžius“.
Ši dalis tęsia pasakojimą apie Lietuvos praeitį paaugusiems žmonėms, paaugliams, bet ji tikrai bus įdomi istorija besidomintiems suaugusiems. Pagrindinis knygos autorių tikslas – papasakoti istoriją, regimą paauglio akimis ir išmokyti pastebėti istorijos, kultūros ženklus savo kasdienėje aplinkoje. Antra „Lietuvos istorijos“ dalis skirta XIX amžiui. Šis amžius – tai pereinamasis laikas nuo senosios Lietuvos istorijos, kuri baigėsi Abiejų Tautų Respublikos padalinimu 1795 m., iki naujosios, tautinės Lietuvos atsiradimo 1918 vasario 16 d. Tai kovų už valstybės laisvę ir tautinio atgimimo laikai. Mums svarbu parodyti, kaip per šį amžių pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir lietuvio supratimas.
Kaip ir pirmoje istorijos dalyje daug dėmesio skiriama kasdieniam žmonių gyvenimui, skirtingų kultūrų sąsajoms, istorinių asmenybių likimams. Knygoje apstu įdomių, dar negirtėtų mūsų krašto istorijos faktų, nematytų vaizdų. Jie pateikiami intriguojamai, kad pakurstytų jaunųjų skaitytojų smalsumą. Tai padeda perprasti Lietuvos istoriją, ugdo pilietiškumą ir vertybes, skatina savarankiškai tyrinėti, kritiškai vertinti įvairius procesus, greičiau atrasti reiškinių ir įvykių sąsajas, pagaliau – apmąstyti savo kartos uždavinius ir vietą garbingų Lietuvos kartų grandinėje.