Istorija. Vadovėlis 11 (III gimnazijos) klasei, II dalis
Istorijos vadovėlis 11 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintą Istorijos bendrąją programą.
Istorijos vadovėlis 11 klasei sudarytas iš septynių skyrių. Kiekvienas skyrius skirtas konkrečiai problemai. Visuose skyriuose siekiama išlaikyti kiekybinę pusiausvyrą tarp visuotinės ir Lietuvos istorijos temų. Numatoma, kad kiekvieną temą lydės bent dviejų šaltinių ištraukos.
Isotrijos vadovėlis 11 klasei sudarytas iš dviejų dalių: pirmojoje aptariamas pats istorijos mokslas ir pristatoma politinė pasaulio ir Lietuvos istorija, o antrojoje į Lietuvos ir pasaulio istoriją žvelgiama per kultūros ir mokslo raidą bei žmogaus santykį su aplinka.
Pasaulio politinė istorija struktūruojama per istoriškai nuo senovės pasaulio iki mūsų laikų kintančias valstybingumo formas ir politinius režimus.
Lietuvos valstybingumo istorija atseka mūsų valstybės raidą nuo ankstyvosios monarchijos susikūrimo, LDK ir ATR formavimosi ir sunaikinimo iki modernios nacionalinės Lietuvos valstybės idėjos, jos sukūrimo ir raidos tarpukariu bei atkūrus nepriklausomybę.
Antrojoje dalyje aptariama kultūros ir mokslo raida Antikos pasaulyje, ikimoderniais laikais, modernybėje, Apšvietos ir totalitarizmo sąlygomis, taip pat kultūros apsaugos ir paveldo problematika.
Lietuvos kultūros ir mokslo vystymasis pristatomas per skirtingus valstybingumo etapus, akcentuojant tautinio ir europinio kultūros aspektų sąveiką.
Galiausiai istorinė perspektyva suteikiama žmogaus ir aplinkos santykiui įvairiomis epochomis, atskleidžiama, kaip priklausomybę nuo gamtos keitė jos užvaldymas, o galiausiai rūpinimasis jos išlikimu.
Vadovėlio privalumai:
Paprasta ir aiški struktūra.
Gausu vaizdinės medžiagos (profesionaliai sudaryti žemėlapiai ir retos iliustracijos).
Įvairaus tipo ir sudėtingumo užduotys, skatinančios gilintis ir smalsauti.
Kritinio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymas.
Išsami naujausia informacija.
Autentiški istorijos šaltiniai ir verstiniai istoriografijos tekstai.
Papildomas skaitmeninis turinys.
Vadovėlį sudaro dvi dalys.
Istorijos mokymo priemonių komplektą sudaro:
Istorijos vadovėlio 11 (III gimnazijos) klasei I dalis.
Istorijos vadovėlio 11 (III gimnazijos) klasei II dalis.
Ilgalaikis mokymo planas.
Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Daug istorinių dokumentų, medžiaga sustruktūrinta, po potemėmis – puikiai paruošti aktualūs klausimai.” Julius S.
„Daug iliustracijų, prie kiekvienos temos pateikta klausimų ir užduočių, rašytinių šaltinių ir sąvokų žodynas (labai patogu).” Svetlana P.
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Vytautas Volungevičius
Detalesnė informacija
ISBN: 9786094701665
Pirmojo leidimo metai: 2023
Puslapių skaičius: 200
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Vytautas Volungevičius
Matmenys: 20 × 29 × 0,9 cm
Viršelio tipas: Minkštas
Vadovėlio autoriai
Norbertas Černiauskas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas, įvairių istorijos populiarinimo iniciatyvų sumanytojas, bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo dalyvis. Knygos vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ ir istorinio bestselerio „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius, Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Marius Ėmužis – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, istorijos populiarinimo tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ sumanytojas ir vienas autorių, knygos „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“ bei kelių dešimčių mokslinių straipsnių autorius.
Mindaugas Nefas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) kanclerio pavaduotojas ir dėstytojas, mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ vyriausiasis redaktorius, istorijos mokytojas metodininkas, istorijos valstybinio brandos egzamino vyresnysis vertintojas, įvairių istorijos populiarinimo ir edukacinių projektų kūrėjas bei dalyvis, istorijos vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių autorius bei bendraautoris. Monografijos „Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“ autorius.
Vytautas Volungevičius – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, medievistas. Knygos „Pilies šešėlyje: teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius. Istoriografinių ir istorijos teorijos tekstų vertėjas.
Turinys
4. II dalis. Visuotinė istorija. Reikšmingiausi civilizaciniai kultūros ir mokslo pasiekimai
4.1. Pratarmė (II dalis)
4.2. Antikos kultūra: palikimas ir reikšmė (1 tema)
4.3. Turtinga ikimoderniųjų laikų kultūra: formos ir lūžiai (2 tema)
4.4. Apšvietos idėjos: politinės filosofijos jėga (3 tema)
4.5. Įspūdingi gamtos mokslų atradimai ir reikšmė (4 tema)
4.6. Moderniojo meno pradžia ir išplitimas (5 tema)
4.7. Totalitarinė kultūra: inteligentija nelaisvės sąlygomis XX amžiuje (6 tema)
4.8. Kultūros paveldas ir jo apsauga (7 tema)
4.9. XXI a. mokslas ir pažinimas: pasiekimai, galimybės, problemos (8 tema)
5. Lietuvos istorija. Reikšmingiausi kultūros ir mokslo pokyčiai bei pasiekimai
5.1. Lietuvos europėjimas XIV–XVI a.: rašto kultūros plėtra (9 tema)
5.2. Lietuvos europėjimas XVI–XVIII a.: mokslas ir architektūra (10 tema)
5.3. Lietuvos daugiasluoksnė kultūra ir meno kalbos universalumo pavyzdžiai XIX–XX a. pradžioje (11 tema)
5.4. XIX a.: lenkakalbė ir lietuviakalbė Lietuvos kultūra (12 tema)
5.5. Nepriklausomos Lietuvos modernėjimas (13 tema)
5.6. Kultūra okupuotoje Lietuvoje (14 tema)
5.7. Lietuvos visuomenė, kultūra ir mokslas žengiant į naują tūkstantmetį (15 tema)
6. Visuotinė istorija. Žmogus ir aplinka
6.1. Senojo pasaulio civilizacijos: įtaka gamtai ir bandymas suvokti gamtinę aplinką (16 tema)
6.2. Ikimodernieji laikai: skirtingų gamtinių ir biologinių pasaulių susidūrimas (17 tema)
6.3. Technologija, žmogus ir gamta XIX–XX a. pradžioje (18 tema)
6.4. Pramonės plėtra, poveikis aplinkai ir aplinkosaugos judėjimo susiformavimas XX a. antroje pusėje (19 tema)
6.5. Visuotinė klimato kaita kaip pasaulinė politinė XX–XXI a. sandūros problema (20 tema)
7. Lietuvos istorija. Žmogus ir aplinka
7.1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdis ir gyventojai (21 tema)
7.2. Žmogaus veiklos poveikis gamtinei aplinkai XIX–XX a. pradžios Lietuvoje (22 tema)
7.3. Prieštaringa sovietinė modernizacija (23 tema)
7.4. Sovietinės modernizacijos poveikis aplinkai (24 tema)