Istorija. Vadovėlis 11 (III gimnazijos) klasei, I dalis
Istorijos vadovėlis 11 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintą Istorijos bendrąją programą.
Vadovėlį sudaro septyni skyriai. Kiekvienas skyrius skirtas konkrečiai problemai. Visuose skyriuose siekiama išlaikyti kiekybinę pusiausvyrą tarp visuotinės ir Lietuvos istorijos temų.
19,00 €
Ką rasite vadovėlyje?
- Istorijos vadovėlis 11 klasei sudarytas iš dviejų dalių: pirmojoje aptariamas pats istorijos mokslas ir pristatoma politinė pasaulio ir Lietuvos istorija, o antrojoje į Lietuvos ir pasaulio istoriją žvelgiama per kultūros ir mokslo raidą bei žmogaus santykį su aplinka.
- Pasaulio politinė istorija struktūruojama per istoriškai nuo senovės pasaulio iki mūsų laikų kintančias valstybingumo formas ir politinius režimus. Lietuvos valstybingumo istorija atseka mūsų valstybės raidą nuo ankstyvosios monarchijos susikūrimo, LDK ir ATR formavimosi ir sunaikinimo iki modernios nacionalinės Lietuvos valstybės idėjos, jos sukūrimo ir raidos tarpukariu bei atkūrus nepriklausomybę.
- Antrojoje dalyje aptariama kultūros ir mokslo raida Antikos pasaulyje, ikimoderniais laikais, modernybėje, Apšvietos ir totalitarizmo sąlygomis, taip pat kultūros apsaugos ir paveldo problematika. Lietuvos kultūros ir mokslo vystymasis pristatomas per skirtingus valstybingumo etapus, akcentuojant tautinio ir europinio kultūros aspektų sąveiką.
- Galiausiai istorinė perspektyva suteikiama žmogaus ir aplinkos santykiui įvairiomis epochomis, atskleidžiama, kaip priklausomybę nuo gamtos keitė jos užvaldymas, o galiausiai rūpinimasis jos išlikimu.
Vadovėlio privalumai:
- Paprasta ir aiški struktūra.
- Gausu vaizdinės medžiagos (profesionaliai sudaryti žemėlapiai ir retos iliustracijos).
- Įvairaus tipo ir sudėtingumo užduotys, skatinančios gilintis ir smalsauti.
- Kritinio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymas.
- Išsami naujausia informacija.
- Autentiški istorijos šaltiniai ir verstiniai istoriografijos tekstai.
- Papildomas skaitmeninis turinys.
Vadovėlį sudaro dvi dalys.
Istorijos mokymo priemonių komplektą sudaro:
- Istorijos vadovėlis 11 (III gimnazijos) klasei, I dalis.
- Istorijos vadovėlis 11 (III gimnazijos) klasei, II dalis.
- Ilgalaikis mokymo planas.
- Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
- Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Daug istorinių dokumentų, medžiaga sustruktūrinta, po potemėmis – puikiai paruošti aktualūs klausimai.” Julius S.
„Daug iliustracijų, prie kiekvienos temos pateikta klausimų ir užduočių, rašytinių šaltinių ir sąvokų žodynas (labai patogu).” Svetlana P.
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Mindaugas Nefas, Vytautas Volungevičius
Detalesnė informacija
ISBN: 9786094701658
Pirmojo leidimo metai: 2023
Puslapių skaičius: 232
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Mindaugas Nefas, Vytautas Volungevičius
Matmenys: 20 × 29 × 0,9 cm
Viršelio tipas: Minkštas
Vadovėlio autoriai
Norbertas Černiauskas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas, įvairių istorijos populiarinimo iniciatyvų sumanytojas, bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo dalyvis. Knygos vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ ir istorinio bestselerio „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius, Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Marius Ėmužis – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, istorijos populiarinimo tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ sumanytojas ir vienas autorių, knygos „Partizanė: Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“ bei kelių dešimčių mokslinių straipsnių autorius.
Mindaugas Nefas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) kanclerio pavaduotojas ir dėstytojas, mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ vyriausiasis redaktorius, istorijos mokytojas metodininkas, istorijos valstybinio brandos egzamino vyresnysis vertintojas, įvairių istorijos populiarinimo ir edukacinių projektų kūrėjas bei dalyvis, istorijos vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių autorius bei bendraautoris. Monografijos „Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“ autorius.
Vytautas Volungevičius – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, medievistas. Knygos „Pilies šešėlyje: teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius. Istoriografinių ir istorijos teorijos tekstų vertėjas.
Turinys
II. VISUOTINĖ ISTORIJA. VALSTYBINGUMAS: SUVERENITETAS, IDĖJOS, FORMOS
5. Senovės pasaulio valstybių despotiškumas
• Dieviška valdovo ir jo galios kilmė
• Milžiniška valstybės teritorija ir valdininkija
6. Atėnų demokratija
• Atėnų išskirtinumas – demokratija
• Šiuolaikinės demokratijos ištakos ir idėjos
7. Romos imperija: galia ir ribos
• Imperijos atsiradimas ir imperatoriaus galia
• Teritorija ir valdymas
8. Imperija – aukščiausia monarchijos pakopa
• Kaip atgimusi imperijos idėja tapo Europos politinio žemėlapio tikrove
• Imperijos atkūrimas
• Imperija Europoje
9. Viduramžių valstybė: tarp ankstyvosios ir luominės monarchijos
• Kaip kito Viduramžių valstybė?
• Ankstyvoji monarchija
• Krikščioniška karalystė
• Luominė monarchija
10. Skirtingi keliai: absoliutizmas ir konstitucinė monarchija
• Kodėl Prancūzija pasuko absoliutizmo, o Anglija konstitucinės monarchijos keliu?
• Absoliutizmas – valdžios sutelkimas monarcho rankose
• Konstitucinė monarchija – parlamento politinė viršenybė
11. Politinės sąmonės lūžis: Prancūzijos revoliucija
• Ką pakeitė ir pradėjo Prancūzijos revoliucija?
• Prancūzijos revoliucija
• Prancūzijos Respublika ir monarchijos atkūrimas
12. XIX a. Europa: tarp revoliucijų ir nacionalizmo
• Senosios tvarkos atkūrimas – restauracija
• 1848–1849 m. revoliucijos: pilietinės teisės ir tautiniai judėjimai
• Valstybės vienijimas: Italija
• Valstybės vienijimas: Vokietijos imperija
• Europa XX a. išvakarėse
13. Žmogus ir visuomenė XX a. demokratijoje ir autoritarizme
• Tarpukario demokratinės valstybės bruožai ir patiriami sunkumai
• Liberalioji demokratija
• Parlamentarizmas
• Autoritarinių režimų atsiradimo priežastys ir veikimo būdas
• Fašizmas ir jo įsigalėjimas Italijoje
14. Žmogus ir visuomenė totalitarinėje sistemoje XX a.
• Totalitarinių valstybių atsiradimas ir jų veikimo esmė
• Totalitariniai režimai, jų ideologija ir jos diegimas
• Totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas pagal socialinę padėtį ir rasinius skirtumus
15. Dekolonizacija ir naujų valstybių susikūrimas Afrikoje ir Azijoje 120 • Įtampa tarp metropolijų valdžios ir autochtonų apsisprendimo
• Pokyčiai prasideda nuo Indijos ir Pietryčių Azijos
• Afrika: sunkus laisvės ir nepriklausomybės kelias
16. Kaip susitaikyti ir susivienyti? Valstybingumo transformacijos Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo
• Anglys, plienas ir ekonominio tvarumo formų paieškos
• Kaip sukurti veiksmingą politinę sąjungą? Europos susitarimai dėl bendrabūvio, plėtra ir politiniai iššūkiai
III. LIETUVOS ISTORIJA. VALSTYBINGUMAS: SUVERENITETAS, IDĖJOS, FORMOS
17. Mindaugo Lietuva: tarp pagoniškos valstybės ir monarchijos
• Mindaugo Lietuva
• Lietuvos karalystė
• Pagoniškosios valstybės sugrįžimas
18. Gediminaičių Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
• Kokiomis sąlygomis egzistavo pagoniška Lietuvos valstybė katalikiškoje Europoje?
• Gediminaičių Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
• Tarptautinė izoliacija
• Lietuvos istorijos lūžis: Krėvos unija ir Lietuvos krikštas
19. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: europinių institucijų plėtra
• Jogailos privilegija: luomų formavimosi pradžia
• Naujų valstybės valdymo institucijų formavimasis
• Didikų galios valstybėje augimas
20. Liublino unija: ištakos ir sudarymas
• Kokiomis aplinkybėmis Lenkija ir Lietuva tapo bendra valstybe?
• Liublino unijos ištakos
• Liublino unija
21. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo apraiškos
• Vienas politinis kūnas – du nariai
• Teisinė sistema
• Politiniai sprendimai
22. Abiеjų Tautų Respublika: bendrystė ir problemos
• Kas siejo Lenkiją ir Lietuvą Abiejų Tautų Respublikoje?
• Abiejų Tautų Respublikos politinė sąranga
• Abiejų Tautų Respublikos Seimų veikimas
• Reformų bandymai XVIII a. antroje pusėje
• XVIII a. pab. reformos: Gegužės trečiosios konstitucija
23. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje: mėginimai atkurti buvusį valstybingumą
• Napoleono karai ir Lietuvos valstybingumo viltys
• Mėginimai atkurti valstybę rengiant ginkluotus sukilimus
24. Rusijos imperijos sudėtyje: svarstymai apie naująjį Lietuvos valstybingumą
• Savarankiškos politikos ir modernaus valstybingumo pirmeiviai Lietuvoje
• Lietuvių seimai Vilniuje ir Peterburge: nuo autonomijos link nepriklausomybės
25. Dvi nepriklausomybės, du aktai: valstybės atkūrimo 1918–1922 m. ir 1990–1993 m. panašumai bei skirtumai
• Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo formos
• Atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis
• Valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pr. ir XX a. pabaigoje
26. Nuo parlamentinės iki smetoninės Lietuvos: Lietuvos valstybingumo raida 1920–1940 m.
• Parlamentinė Lietuva 1920–1926 m.
• Nuo demokratijos į autoritarizmą. Smetoninė Lietuva 1926–1940 m.
27. Galimybės ir iššūkiai. Lietuvos valstybingumo raida 1990–2004 m.
• Nelengvas nepriklausomos valstybės kūrimas
• Į naują tūkstantmetį su eurointegracijos tikslu žengiant
Šaltinių sąrašas
