Istorija. Vadovėlis 12 (IV gimnazijos) klasei, I dalis
Istorijos vadovėlis 12 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintą Istorijos bendrąją programą.
Vadovėlis 12 klasei grindžiamas ne įvykių atpasakojimu, bet nuosekliu įvykių, reiškinių ir procesų aiškinimu, analize. Vadovėlio temos formuluojamos kaip konkrečios istorijos problemos. Jas galima suprasti kaip siekį kryptingai kelti istorinį klausimą ir ieškoti į jį atsakymo. Toks požiūris į įvykius ir reiškinius atitinka probleminį istorijos mokymą, padedantį suvokti, kaip susiformavo tam tikri reiškiniai, kodėl viena ar kita visuomenė tam tikrus dalykus mato ir supranta savitai.
19,00 €
Ką rasite vadovėlyje?
- Pirmojoje vadovėlio dalyje kalbama apie svarbias tarptautinių santykių istorijos problemas. Kuo svarbi Vestfalijos taikos sutartis? Koks Europos politinis žemėlapis buvo sukurtas po Vienos kongreso?
- Toliau aptariama pasaulinių religijų įtaka žmogui ir visuomenei, vertybių formavimuisi. Kaip žmogaus gyvenimą pakeitė judaizmas ir islamas? Kaip keitėsi žmogaus gyvenimas, plintant krikštui Europoje? Tai konkrečios istorinės problemos, istoriniai klausimai, į kuriuos išsamiai atsakoma pirmojoje vadovėlio dalyje.
- Daugelio temų pradžioje parodomos sąsajos tarp praeities ir dabarties, atskleidžiamas aptariamų istorijos reiškinių aktualumas.
- Kiekvieną temą papildo autentiški istorijos šaltiniai ir istoriografijos vertimai, iki šiol gana retai naudotos iliustracijos ir profesionaliai sudaryti žemėlapiai.
- Po kiekviena temos poteme pateikiama klausimų ir užduočių, skirtų svarbiausiems aspektams įsisavinti. Po visa tema yra apibendrinamųjų klausimų, smalsumą skatinančių užduočių savarankiškam darbui, vertybinių ir nuomonės klausimų.
- Istorijos vadovėlis 12 klasei sudarytas iš trijų skyrių: „Visuotinė istorija. Tarptautiniai santykiai“, „Lietuvos istorija. Tarptautiniai santykiai“, „Visuotinė istorija. Religija ir mentalitetai“.
Vadovėlio privalumai:
- Paprasta ir aiški struktūra.
- Gausu vaizdinės medžiagos (profesionaliai sudaryti žemėlapiai ir retos iliustracijos).
- Įvairaus tipo ir sudėtingumo užduotys, skatinančios gilintis ir smalsauti.
- Kritinio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymas.
- Išsami naujausia informacija.
- Autentiški istorijos šaltiniai ir verstiniai istoriografijos tekstai.
- Papildomas skaitmeninis turinys.
Vadovėlį sudaro dvi dalys.
Istorijos mokymo priemonių komplektą sudaro:
- Istorijos vadovėlio 12 (IV gimnazijos) klasei I dalis.
- Istorijos vadovėlio 12 (IV gimnazijos) klasei II dalis.
- Ilgalaikis mokymo planas.
- Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
- Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Man patinka. Autoriai pagalvojo ir apie medžiagą darbui su šaltiniais. Aš dėkinga autoriams, kad palyginti greitai pasirodė nauji vadovėliai. Jeigu trūksta medžiagos, galima naudotis platforma OPIQ. AČIŪ!” Jadvyga S.
„Daug įdomios struktūruotos medžiagos ir užduočių (po kiekviena tema ir poteme), iliustracijų. Temos pabaigose yra užduotis, susijusi su istorinio rašinio rašymu, sąvokų žodynėlis, kuriame surašytos svarbiausios sąvokos ir jų paaiškinimai (IV gimnazijos klasės).” Audra P.
Autoriai: Mindaugas Nefas, Vytautas Volungevičius
Detalesnė informacija
ISBN: 9786094702433
Pirmojo leidimo metai: 2024
Puslapių skaičius: 296
Autoriai: Mindaugas Nefas, Vytautas Volungevičius
Matmenys: 20 × 29 × 1,5 cm
Viršelio tipas: Minkštas
Vadovėlio pristatymas:
Vadovėlio autoriai
Vytautas Volungevičius – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, medievistas. Knygos „Pilies šešėlyje: teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ autorius. Istoriografinių ir istorijos teorijos tekstų vertėjas.
Mindaugas Nefas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) kanclerio pavaduotojas ir dėstytojas, mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ vyriausiasis redaktorius, istorijos mokytojas metodininkas, istorijos valstybinio brandos egzamino vyresnysis vertintojas, įvairių istorijos populiarinimo ir edukacinių projektų kūrėjas bei dalyvis, istorijos vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių autorius bei bendraautoris. Monografijos „Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“ autorius.
Turinys
1. I dalis. Visuotinė istorija. Tarptautiniai santykiai
1.1. Pratarmė
1.2. Visuotinė istorija. Tarptautiniai santykiai
1.3. Senojo pasaulio civilizacijų susidūrimai ir jų palikimas
1.4. XIV–XV a. Dinastinis karas: šimtametis karas
1.5. Religinė nesantaika ir religiniai karai XVI a. Europoje
1.6. Vestfalijos taika: naujos tarptautinės politinės sistemos užuomazgos
1.7. Vienos kongresas: didžiųjų Europos galių tvarka
1.8. Totaliniai XX a. karai: kodėl jie kilo ir kas juose kovojo?
1.9. Totalinis karas kaip procesas: Pirmasis pasaulinis karas
1.10. Totalinis karas kaip procesas: Antrasis pasaulinis karas
1.11. Taikos paieškos po pasaulinių karų
1.12. XX a. antros pusės dvipolė tarptautinė struktūra
1.13. Ginkluoti Šaltojo karo metų susidūrimai
1.14. Naujoji pasaulio tvarka
2. Lietuvos istorija. Tarptautiniai santykiai
2.1. Lietuvos istorija. Tarptautiniai santykiai
2.2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIII–XV a. užsienio politikos sunkumai
2.3. Didžiųjų regiono galių iškilimas ir LDK kova XVI–XVII a.
2.4. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės kova už valstybingumą XVIII a.
2.5. Kova dėl Lietuvos tarptautinio pripažinimo
2.6. Vilniaus problema
2.7. Klaipėdos problema Lietuvos užsienio politikoje
2.8. Nepriklausomybės ir partizanų karai: tarptautinis ir politinis kontekstas
2.9. Nepriklausomybės ir partizanų karai: pobūdis bei taktika
2.10. Nepriklausomybės praradimas ir valstybingumo iliuzijos okupacijų metu
2.11. Lietuvos laisvės byla Vakaruose
3. Visuotinė istorija. Religija ir mentalitetai
3.1. Visuotinė istorija. Religija ir mentalitetai
3.2. Naujos religijos keičia senąsias visuomenes: judaizmas ir islamas
3.3. Krikščionybės susiformavimas ir mokymas
3.4. Viduramžių krikščionybė: sklaida ir auganti įtaka visuomenėje
3.5. Krikščionybės skilimas XI a. viduryje: ištakos ir reikšmė
3.6. XVI a. Katalikų bažnyčios krizė: religijos ir visuomenės pokyčiai
3.7. Apšvietos laisvamaniškumas ir mokslinių atradimų abejonės
3.8. Ateizmo plėtra ir Katalikų bažnyčios kova XIX–XX a.
