Istorijos vadovėlis 6 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintą Istorijos bendrąją programą.
Istorijos vadovėlis 6 klasei kviečia mokinius tęsti 5 klasėje pradėtą artimos aplinkos istorijos pažinimo kelionę, papildydamas ją Lietuvos kultūros istorijos pasakojimais ir ragindamas pažvelgti į Lietuvos istoriją Europos istorijos kontekste.
Istorijos vadovėlis 6 klasei, II dalis pradedamas istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje, padedančia mokiniui susidėlioti aiškius chronologijos atskaitos taškus.
Tam pasitelkiama ne tik įprasta laiko juosta, bet ir pasakojimai, išryškinantys kertines epochas ir jų išskyrimą lėmusius įvykius, leidžiantys pamatyti Lietuvos istoriją Europos istorijos kontekste.
Jaunieji istorijos tyrinėtojai kviečiami iš istorinės perspektyvos pažvelgti į, regis, kasdienius dalykus (namų buitį, šventes, knygas ir pan.). Vadovėlyje, pristatant praeities kultūrą, nemažai dėmesio teikiama iki šiol istorinio pasakojimo paraštėse likusiems moterų, vaikų, įvairių etninių grupių Lietuvoje pasakojimams.
Tačiau šis vadovėlis kviečia pasikalbėti ir apie dabarties aktualijas – pristato istorinių objektų, pasakojimų ir jų atminimo tęstinumą.
Vadovėlyje esama įvairių užduočių, padedančių geriau suvokti išdėstytą medžiagą. Po kiekviena temos poteme pateikiama klausimų ir užduočių, po visa tema yra apibendrinamųjų klausimų, smalsumą skatinančių užduočių savarankiškam darbui, vertybinių ir nuomonės klausimų.
Vadovėlis atitinka 6 klasės mokinio poreikius ir mokymosi įgūdžius: jame gausu vaizdinės medžiagos, autoriai savo tekstuose tiesiogiai bendrauja su skaitytoju, domisi jo nuomone, o užduodami nekasdienius klausimus skatina į įprastus istorijos dalykus pažvelgti kiek kitaip.
Vadovėlio privalumai:
Paprasta ir aiški struktūra.
Gausu vaizdinės medžiagos.
Įtraukianti grafika.
Gausu įvairaus tipo ir sudėtingumo užduočių.
Išsami naujausia informacija.
Kompetencijų ugdymas.
Autentiški šaltiniai.
Papildomas skaitmeninis turinys.
Vadovėlį sudaro dvi dalys.
Istorijos mokymo priemonių komplektą sudaro:
Istorijos vadovėlis 6 klasei, I dalis.
Istorijos vadovėlis 6 klasei, II dalis.
Istorijos pratybų sąsiuvinis 6 klasei, I dalis.
Istorijos pratybų sąsiuvinis 6 klasei, II dalis.
Ilgalaikis mokymo planas.
Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Gausu teksto ir iliustracijų. Patinka, kad kaip papildoma priemonė naudojami šaltiniai. Kiekvienai temai iškelti uždaviniai leidžia numatyti siekiamus rezultatus.” Laima B.
„Naujos, kitur nematytos, nesikartojančios iliustracijos, šaltinių ištraukos. Teksto dalies klausimai, užduočių įvairovė, diferencijavimas. Įdomūs tekstai, pritaikyti amžiaus tarpsniui.” Daiva T.
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Akvilė Naudžiūnienė, Mindaugas Nefas
Detalesnė informacija
ISBN: 9786094702341
Pirmojo leidimo metai: 2024
Puslapių skaičius: 176
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Akvilė Naudžiūnienė, Mindaugas Nefas
Matmenys: 20 × 29 × 1 cm
Viršelio tipas: Minkštas
Vadovėlio pristatymas:
Vadovėlio autoriai
Norbertas Černiauskas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas, įvairių istorijos populiarinimo iniciatyvų sumanytojas, bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo dalyvis. Knygos vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ ir istorinio bestselerio „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius, Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Akvilė Naudžiūnienė – kultūros istorikė, humanitarinių mokslų (istorijos) daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja ir mokslininkė, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro, veikiančio fakultete, narė. Vykdo mokslinius tyrimus, apimančius istorijos edukacijos ir tautinių mažumų istorijos Lietuvoje sritis. Nuolat dalyvauja tarptautiniuose ir Lietuvoje vykdomuose mokslo ir mokslo viešinimo, mokslo sklaidos per edukaciją projektuose, yra tarptautinės Atminties studijų asociacijos (Memory Studies Association) narė.
Mindaugas Nefas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) kanclerio pavaduotojas ir dėstytojas, mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ vyriausiasis redaktorius, istorijos mokytojas metodininkas, istorijos valstybinio brandos egzamino vyresnysis vertintojas, įvairių istorijos populiarinimo ir edukacinių projektų kūrėjas bei dalyvis, istorijos vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių autorius bei bendraautoris. Monografijos „Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“ autorius.
Turinys
I SKYRIUS. Istorinė Lietuvos virtuvė 1. Kaip bulvės, pomidorai ir kava atkeliavo iki mūsų stalo?
• Nuo gėlės iki cepelino – istorinė bulvių kelionė
• Kas atsirado pirmiau – kečupas ar pomidoras?
• Kava – meilė ne iš pirmo gurkšnio 2. Didžkukuliai ir šaltibarščiai lietuviškoje virtuvėje
• Tradicinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvė
• Šaltibarščiai – nuo iškylų iki festivalių
• Skraidantys cepelinai 3. Ką mums apie Lietuvą gali papasakoti šimtalapis, beigelis ir kugelis?
• Kiek Lietuvoje tautų – tiek bulvinių blynų kepimo būdų
• Beigelių kelionė aplink pasaulį
• Vien šimtalapiu sotus nebūsi?
II SKYRIUS. Sveikata, ligos, higiena ir mūsų protėviai 4. Kodėl mūsų protėviai gyveno perpus trumpiau nei mes?
• Ar karvės išgelbėjo žmoniją?
• Mažiausios, bet pavojingiausios – bakterijos
• Ne tik kūno, bet ir sielos sveikata 5. Baisiosios žmonijos nelaimės: didžiosios epidemijos
• Epidemijos – ne tik seniau, bet ir šiais laikais!
• Ką slepia maro kapeliai?
• Kaip apsisaugoti nuo choleros?
• Ispaniškasis gripas siaubia pasaulį 6. Kaip žmogaus gyvenimą pakeitė vandentiekis ir kanalizacija?
• Civilizacijai būtinas gėlas vanduo
• Šiuolaikinio vandentiekio atsiradimas
• Kanalizacija gelbsti nuo ligų ir dvoko
III SKYRIUS. Svarbūs Lietuvos meno įvykiai ir kūriniai istorijoje 7. Didieji Lietuvos kūrėjai
• Svarbiausio šalies statinio autorius – architektas Laurynas Gucevičius
• Genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
• Garsiausias XX a. Lietuvos skulptorius – Juozas Zikaras
• Žymi, tačiau mažiau žinoma kūrėja Aleksandra Kašubienė 8. Kuo mums svarbios dainų šventės ir roko maršai?
• Dainų švenčių tradicija Europoje ir Lietuvoje
• Ar rokas išgelbėjo Lietuvą? 9. Kaip renginiai Vilniuje, Palangoje ir Venecijoje keitė Lietuvą ir… pasaulį
• „Elenos pagrobimas“ Vilniuje
• „Amerika pirtyje“ Palangoje
• „Saulė ir jūra“ Venecijoje
IV SKYRIUS. Mados istorija 10. Kaip atsirado mums įprasti drabužiai?
• Adata – vienas svarbiausių žmonijos išradimų
• Nuo poreikių – prie madų 11. Kokiomis madomis sekė mūsų protėviai?
• Drabužiai – ne tik prisidengti, bet ir pasirodyti
• Ankstyvoji drabužių mados pramonė
• Pamišę dėl grožio tarpukario Lietuvoje 12. Kaip atrodo Lietuvos ir kitų šalių nacionaliniai kostiumai?
• Kiek tautų – tiek kostiumų
• Lietuvių tautinio kostiumo paieškos
V SKYRIUS. Žmogus, gyvūnai, amatai 13. Senieji žmogaus verslai
• Ginčai dėl medžioklės
• Medžioklė priešistoriniais laikais – neatskiriama mūsų protėvių gyvenimo dalis
• Medžioklė – ne tik dėl žvėrienos ir kailių 14. Neolitas: žmonės jaukinasi gyvūnus ir imasi amatų
• Gyvūnai tampa draugais, pagalbininkais ir gelbsti nuo bado
• Lietuva – ne tik miškų, bet ir bičių kraštas
• Senieji amatai 15. Žinomiausi gyvūnai Lietuvos istorijoje
• Medžiokliniai, kiemsargiai ar draugai?
• Atsargiai – šunys gatvėse!
• Žemaitukai – ištvermės simbolis
VI SKYRIUS. Ką mums gali papasakoti supantys daiktai? 16. Svarbiausi išradimai, pakeitę žmonių gyvenimą
• Pirmieji žingsniai žmonių bendruomenių link
• Ne amžinasis, bet vienas svarbiausių variklių žmonijos istorijoje
• Tebūnie šviesa! 17. Kaip atsirado daiktai, kurie mus supa kiekvieną dieną?
• Kieno duris kasdien varstome dažniausiai?
• Ar tikrai toks geras daiktas yra televizorius?
VII SKYRIUS. Sportas ir žaidimai 18. Senosios ir naujosios tradicijos: žaidimų ir sporto istorija
• Kuo Lietuvos sportininkai panašūs į senovės Graikijos atletus?
• Šiuolaikinės vasaros ir žiemos olimpinės ir paralimpinės žaidynės
• Maratonas 19. Žaidimai – svarbi pasaulio istorijos dalis
• Žaidžiame žaidimus, kuriems per tūkstantį metų
• „Monopolio“ žaidimas – apie turto naudą ir žalą
• Ar kompiuteriniai vaizdo žaidimai gali padėti pažinti praeitį?
• Ką žaisdavo vaikai svetur ir Lietuvoje?
• Lietuviškas ritinis – nuo kaimo žaidimo iki sporto šakos