Istorija. Vadovėlis 6 klasei, I dalis
Istorijos vadovėlis 6 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintą Istorijos bendrąją programą.
Istorijos vadovėlis 6 klasei kviečia mokinius tęsti 5 klasėje pradėtą artimos aplinkos istorijos pažinimo kelionę, papildydamas ją Lietuvos kultūros istorijos pasakojimais ir ragindamas pažvelgti į Lietuvos istoriją Europos istorijos kontekste.
16,00 €
Ką rasite vadovėlyje?
- Istorijos vadovėlis pradedamas istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje, padedančia mokiniui susidėlioti aiškius chronologijos atskaitos taškus.
- Tam pasitelkiama ne tik įprasta laiko juosta, bet ir pasakojimai, išryškinantys kertines epochas ir jų išskyrimą lėmusius įvykius, leidžiantys pamatyti Lietuvos istoriją Europos istorijos kontekste.
- Jaunieji istorijos tyrinėtojai kviečiami iš istorinės perspektyvos pažvelgti į, regis, kasdienius dalykus (namų buitį, šventes, knygas ir pan.). Vadovėlyje, pristatant praeities kultūrą, nemažai dėmesio teikiama iki šiol istorinio pasakojimo paraštėse likusiems moterų, vaikų, įvairių etninių grupių Lietuvoje pasakojimams.
- Tačiau šis vadovėlis kviečia pasikalbėti ir apie dabarties aktualijas – pristato istorinių objektų, pasakojimų ir jų atminimo tęstinumą.
- Vadovėlyje esama įvairių užduočių, padedančių geriau suvokti išdėstytą medžiagą. Po kiekviena temos poteme pateikiama klausimų ir užduočių, po visa tema yra apibendrinamųjų klausimų, smalsumą skatinančių užduočių savarankiškam darbui, vertybinių ir nuomonės klausimų.
- Istorijos vadovėlis 6 klasei atitinka mokinio poreikius ir mokymosi įgūdžius: jame gausu vaizdinės medžiagos, autoriai savo tekstuose tiesiogiai bendrauja su skaitytoju, domisi jo nuomone, o užduodami nekasdienius klausimus skatina į įprastus istorijos dalykus pažvelgti kiek kitaip.
Vadovėlio privalumai:
- Paprasta ir aiški struktūra.
- Gausu vaizdinės medžiagos.
- Įtraukianti grafika.
- Gausu įvairaus tipo ir sudėtingumo užduočių.
- Išsami naujausia informacija.
- Kompetencijų ugdymas.
- Autentiški šaltiniai.
- Papildomas skaitmeninis turinys.
Vadovėlį sudaro dvi dalys.
Istorijos mokymo priemonių komplektą sudaro:
- Istorijos vadovėlis 6 klasei, I dalis.
- Istorijos vadovėlis 6 klasei, II dalis.
- Istorijos pratybų sąsiuvinis 6 klasei, I dalis.
- Istorijos pratybų sąsiuvinis 6 klasei, II dalis.
- Ilgalaikis mokymo planas.
- Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
- Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Gausu teksto ir iliustracijų. Patinka, kad kaip papildoma priemonė naudojami šaltiniai. Kiekvienai temai iškelti uždaviniai leidžia numatyti siekiamus rezultatus.” Laima B.
„Naujos, kitur nematytos, nesikartojančios iliustracijos, šaltinių ištraukos. Teksto dalies klausimai, užduočių įvairovė, diferencijavimas. Įdomūs tekstai, pritaikyti amžiaus tarpsniui.” Daiva T.
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Akvilė Naudžiūnienė, Mindaugas Nefas
Detalesnė infromacija
ISBN: 9786094702334
Pirmojo leidimo metai: 2024
Puslapių skaičius: 184
Autoriai: Norbertas Černiauskas, Akvilė Naudžiūnienė, Mindaugas Nefas
Matmenys: 20 × 29 × 1 cm
Viršelio tipas: Minkštas
Vadovėlio pristatymas:
Vadovėlio autoriai
Norbertas Černiauskas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas, įvairių istorijos populiarinimo iniciatyvų sumanytojas, bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo dalyvis. Knygos vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ ir istorinio bestselerio „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius, Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Akvilė Naudžiūnienė – kultūros istorikė, humanitarinių mokslų (istorijos) daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja ir mokslininkė, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro, veikiančio fakultete, narė. Vykdo mokslinius tyrimus, apimančius istorijos edukacijos ir tautinių mažumų istorijos Lietuvoje sritis. Nuolat dalyvauja tarptautiniuose ir Lietuvoje vykdomuose mokslo ir mokslo viešinimo, mokslo sklaidos per edukaciją projektuose, yra tarptautinės Atminties studijų asociacijos (Memory Studies Association) narė.
Mindaugas Nefas – humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) kanclerio pavaduotojas ir dėstytojas, mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ vyriausiasis redaktorius, istorijos mokytojas metodininkas, istorijos valstybinio brandos egzamino vyresnysis vertintojas, įvairių istorijos populiarinimo ir edukacinių projektų kūrėjas bei dalyvis, istorijos vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių autorius bei bendraautoris. Monografijos „Dvasios aristokratai: Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m.“ autorius.
Turinys
I SKYRIUS. Istorijos periodizacija Europoje ir pasaulyje
1. Šokinėjimas per istorijos periodus ir epochas
• Periodizuokime ir periodizuokimės!
• Istorijos laikotarpiai ir jų bruožai
• Istorijos periodų laiko juosta
2. Žengiame nuo priešistorės iki šių laikų istorijos
• Priešistorė
• Senovės istorija
• Viduramžiai – ar tikrai tokie tamsūs?
• Kodėl laikai po Viduramžių vadinami Naujaisiais?
• Ar tebegyvename Naujausiaisiais laikais?
II SKYRIUS. Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje: namas, miestelis ir miestas
3. Kur gyveno mūsų protėviai: nuo palapinės iki pirmosios sostinės
• Pirmųjų gyventojų būstai – palapinės
• Kernavė – unikalus piliakalnių ir Viduramžių miestas
4. Kas būdinga seno miesto senamiesčiui?
• Miestų svarba
• Svarbiausi senųjų miestų statiniai ir erdvės
5. Kur gyveno mūsų protėviai: nuo gatvinio kaimo iki rūmų ir butų
• Lietuva, gyvenanti gatviniame kaime
• Į svečius pas bajorą į namus!
• Žmonės kraustosi į butus
III SKYRIUS. Žmogaus gyvenamoji erdvė istorijoje: didieji Lietuvos miestai
6. Kaip Vilnius tapo daugiakultūre sostine?
• Vilnius ir jo pirmieji tikėjimai
• Vilnius – skirtingų tautinių judėjimų įkvėpimui
7. Kuo išskirtinis Kauno modernizmas?
• Pokyčiai tarpukario Kaune
• Kodėl tarpukario Kauną galime vadinti moderniu miestu?
8. Klaipėda ir išskirtinė memelenderių tapatybė
• Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėja ir Klaipėdos vieta joje
• Klaipėdos miestas kaip skirtingų kultūrų ir laikotarpių dėlionė
• Kas buvo memelenderiai ir kodėl jie visiems neįtiko?
IV SKYRIUS. Tikėjimų įvairovė Lietuvoje: krikščionybė ir Lietuvos kultūra
9. Jėzus Kristus ir krikščionybė keičia pasaulį
• Jėzus Kristus
• Krikščionybės plitimas
• Krikščionybės įtaka
10. Ką apie mus sako Kaziuko mugė ir rūpintojėlis?
• Kaziuko mugė: meduolių ir medinių šaukštų?
• Šventasis Kazimieras
• Rūpintojėlis
11. Kur meldžiasi Lietuvos krikščionys?
• Ką apie krikščionis Lietuvoje sako gyventojų surašymas?
• Kodėl prie katalikybės kartais rašome žodį Romos ir prieš ką protestuoja protestantai?
• Kas meldžiasi bažnyčiose, kurių bokštų formos primena svogūnus?
V SKYRIUS. Tikėjimų įvairovė Lietuvoje: skirtingos etninės ir konfesinės bendruomenės
12. Kuo skyrėsi žydų gyvenimas Lietuvoje nuo kitų bendruomenių?
• Žydų įsikūrimas Lietuvos miestuose ir miesteliuose: judaizmo tradicijos svarba
• Štetlai kaip specifinė žydų gyvenamoji erdvė Rytų Europoje
• Vilniaus miesto svarba judaizmo išpažinėjams
• Litvakiškosios tapatybės atsiradimas
• Sutrikdytos religinės praktikos, bet nenutrūkęs tikėjimas
13. Mažosios istorinės Lietuvos etninės grupės: religijos, kultūros ir vietos papročių dermė
• Lietuvos totorių islamas
• Lietuvos karaimų karaizmas
• Romai Lietuvoje: atpažįstami, bet nepažinūs
VI SKYRIUS. Raidės, raštas ir knygos mūsų istorijoje
14. Raštas – svarbiausias žmogaus išradimas
• Rašto išradimas ir knygų spausdinimas keičia žmoniją
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškoji, rusėniškoji ir lenkiškoji raštija
15. Nuo pirmųjų lietuviškų knygų iki išskirtinės raidės ė
• Išskirtiniai Martyno Mažvydo ir Mikalojaus Daukšos darbai
• Kuo lietuvių kalbos abėcėlėje yra išskirtinėsraidės ė ir ū?
• Lietuvos istorija pasirodo ir lietuvių kalba
16. Kuo garsūs Brailio raštas ir Morzės abėcėlė?
• Netradiciniai raštai
• Kokį raštą išrado Lui Brailis? Kaip prie šio rašto tobulinimo Lietuvoje prisidėjo Pranas Daunys?
• Kodėl ištikus nelaimei reikia rašyti · · · – – – · · · ?
VII SKYRIUS. Knygos ir rašto istorija: mokslo, mokyklos ir universiteto reikšmė Lietuvos visuomenei
17. Ko vaikai mokėsi pirmosiose Lietuvos mokyklose?
• Ką sutiktume pirmosiose mokyklose?
• Renesansas ir reformacija – antroji pirmųjų mokyklų banga Lietuvoje
• Slaptosios mokyklos Rusijos imperijoje – pirmosios lietuvių valstiečių mokyklos
18. Kaip universitetas keitė šalies veidą?
• Ko buvo galima išmokti senajame universitete?
• Universitetas – tai jo žmonės
Sąvokų žodynėlis
Šaltinių sąrašas
