Pirmame skyriuje „Retorika“ nagrinėjamos ir aptariamos kalbos, patariama, kaip kurti savo kalbą ir ją pasakyti viešai.
Skyriuje „Negrožinė literatūra“ apžvelgiami populiariausi negrožinės literatūros žanrai, aiškinamasi, kuo ypatinga dokumentinė literatūra, egodokumentika ir kt. Jame mokiniai kviečiami atlikti nemažai kūrybinių užduočių: rašyti apžvalgą, imti interviu, bent trumpam pradėti rašyti dienoraštį ir pan.
Trečiame skyriuje „Tekstai apie grožinę literatūrą: skaitymas ir rašymas“ aptariami įvairūs tekstai apie literatūrą: anotacijos, recenzijos, straipsniai. Mokomasi ne tik juos skaityti, bet ir rašyti, cituoti, įterpti išnašas, sudaryti literatūros sąrašą ir kt.
Ketvirtas skyrius – „Egzamino rašiniui artėjant“ – bene svarbiausias. Jame, kaip reikalauja naujoji brandos egzaminų tvarka, mokomasi: a) rašyti grožinio teksto analizę ir interpretaciją; b) svarstyti probleminį klausimą remiantis literatūros tekstu. Greta pateikiama poezijos ir prozos skaitymo pavyzdžių, siūloma patarimų, kaip rašyti probleminį rašinį pagal literatūros kūrinį ar jo ištrauką.
Vadovėlio pabaigoje – kalbos vartojimo lentelės, kuriose glaustai apibūdinamos kalbos dalys ir jų vartosena. Tai paranki priemonė norint pasikartoti pagrindines lietuvių kalbos gramatikos taisykles.
Vadovėlio privalumai:
Struktūruotas mokymosi turinys.
Dėmesys pasiruošimui egzaminui: teksto interpretacijai, probleminiam rašiniui, kalbos rengimui ir sakymui.
Kalbos mokymasis derinant teoriją ir praktines užduotis, padedančias įtvirtinti žinias ir ugdyti įvairius bendravimo gebėjimus.
Leidinio gale – patogus priedas su kalbos vartojimo lentelėmis.
Lietuvių kalbos mokymo priemonių komplektą sudaro:
Lietuvių kalbos vadovėlis 11 klasei „Kalbinis ugdymas“.
Ilgalaikis mokymo planas.
Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Vadovėlis man paliko gerą įspūdį. Džiugina tai, kad jis parengtas pagal atnaujintas programas, bet kartu nėra sausas ar perdėtai akademiškas. Užduotys – įvairios, apgalvotos, skatina mokinių refleksiją, neapsiriboja vien gramatikos taisyklėmis.” Milda J.
„Ypač vertinu, kad didelis dėmesys skiriamas sakytinio teksto suvokimui, tekstų analizei ir mąstymo ugdymui. Mokiniai provokuojami kelti klausimus, ieškoti argumentų, diskutuoti. Temos aktualios, skatina kalbėtis, o tai labai svarbu šiuolaikinėje klasėje.” Asta K.
„Patinka vadovėlio skaitmeninis variantas, leidžiantis žymėti tekstą, – taip lengviau aiškinti nesuprantamus žodžius. Patogu naudotis suaktyvintomis užduotimis (nuorodomis į papildomus šaltinius). Labai pasitarnauja papildomos užduotys, atliekame jas per pamoką klasėje.” Dalia M.
„Kaip mokytoja jaučiuosi turinti gerą pagrindą – vadovėlis neperkrautas, pakankamai gilus. Jis padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp teorijos ir praktikos. Tikrai rekomenduoju kolegoms.” Jūratė J.
Autoriai: Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Joana Pribušauskaitė, Akvilė Rėklaitytė, Marius Smetona, Saulius Žukas
Detalesnė informacija
ISBN: 9786094702136
Pirmojo leidimo metai: 2024
Puslapių skaičius: 232
Autoriai: Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Joana Pribušauskaitė, Akvilė Rėklaitytė, Marius Smetona, Saulius Žukas
Matmenys: 20 × 29 × 1,2 cm
Viršelio tipas: Minkštas
Vadovėlio autoriai
Dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė – tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 2008 m. baigė doktorantūros studijas, apgynė daktaro disertaciją. Ne vienus metus dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, daugiau kaip 10 metų dirbo tuomečiame Nacionaliniame egzaminų centre (dabar – Nacionalinė švietimo agentūra). Su leidykla „Baltos lankos Klett“ bendradarbiauja kelerius metus: yra vadovėlių „Žmogus ir kalba“, „Kalbinis ugdymas“, literatūros vadovėlių 5–8 klasėms bendraautorė.
Joana Pribušauskaitė – kalbininkė, daug metų dirbo Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje, dėstė lietuvių kalbą kitakalbiams, yra lietuvių kalbos kaip svetimosios metodinių ir mokomųjų knygų bendraautorė, kartu su kolegėmis išvertė „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“, parengė lietuvių kalbos mokėjimo lygių turinio aprašus. Dalyvavo tarptautinių kalbų testavimo asociacijų veikloje, daugelyje Lietuvos ir tarptautinių projektų, skirtų lietuvių kalbos mokymui ir testavimui. Skaito paskaitas lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo ir vertinimo klausimais.
Dr. Akvilė Rėklaitytė – literatūros tyrėja, kritikė, mokytoja. 2007 m. baigė lietuvių filologiją VU, 2017 m. apgynė daktaro disertaciją. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute tyrinėja šiuolaikinę literatūrą, meninės studijos „Diemedis“ pagrindinėje mokykloje dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą 7–8 klasių mokiniams.
Dr. Marius Smetona– VU baigė lietuvių filologiją, čia dėsto retoriką ir specialybės kalbą. Mokslinės kryptys: retorika, etnolingvistika, baltų mitologija, liaudies kultūra, genealogija, senieji raštai. Yra trijų monografijų bendraautoris, paskelbė per 20 mokslinių straipsnių.
Dr. Saulius Žukas – literatūrologas, kritikas. 1975 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją. Nuo 1978 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, nuo 1990 m. dėstė Vilniaus universitete (VU), vadovavo Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centrui.Leidyklos „Baltos lankos“ steigėjas ir vienas savininkų. Vadovėlių, metodinių, ugdymo priemonių autorius, bendraautoris, sudarytojas. Nuo 1983 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Turinys
1 skyrius. Retorika
1.1. Retorikos samprata ir raida
1.2. Viešasis ir privatusis kalbėjimas
1.3. Monologinis ir dialoginis kalbėjimas
1.4. Viešųjų kalbų rūšys
1.5. Viešųjų kalbų kūrimas ir sakymas
1.5.1. Pirmoji kalba (garso įrašas)
1.5.2. Antroji kalba (vaizdo įrašas)
1.5.3. Trečioji kalba (sakoma auditorijai)
1.6. Kalbos rengimas pagal pateiktą tekstą
2 skyrius. Negrožinė literatūra
2.1. Kas yra negrožinė literatūra?
2.2. Administraciniai raštai
2.2.1. Gyvenimo aprašymas (CV)
2.2.2. Motyvacinis laiškas
2.3. Dokumentinė literatūra
2.3.1. Apžvalga
2.3.2. Interviu
2.3.3. Reportažas
2.3.4. Biografija
2.3.5. Istoriniais faktais grįsta grožinė ir negrožinė literatūra
2.4. Egodokumentika
2.4.1. Laiškai
2.4.2. Dienoraščiai
2.4.3. Atsiminimai
2.4.4. Autobiografija
2.4.5. Paskutinis teisiamojo žodis
2.5. Publicistika
2.5.1. Apybraiža
2.5.2. Pamfletas
2.5.3. Eseistika
3 skyrius. Tekstai apie grožinę literatūrą: skaitymas ir rašymas
3.1. Dedikacija
3.2. Kaip išsirinkti knygą?
3.3. Anotacija, apžvalga, komentaras
3.4. Recenzija
3.5. Straipsnis
3.6. Referavimas, perfrazavimas, citavimas
3.7. Literatūros nuorodos, išnašos
4 skyrius. Egzamino rašiniui artėjant
4.1. Kaip skaityti poeziją?
4.1.1. Eilutės trumpos, bet prasmė gili
4.1.2. Teksto visumos aprėptis
4.1.3. Eilėraščio laikas ir erdvė
4.1.4. Skaitymo hipotezė
4.1.5. Kas kalba eilėraštyje?
4.1.6. Ar eilėraštyje kas nors įvyksta?
4.1.7. Kulminacinių vietų raiška
4.1.8. Istorinis ir kultūrinis kontekstai
4.1.9. Modernioji poezija
4.1.10. Kodėl verta mokytis atidžiai skaityti eilėraščius?
4.2. Ramunės Brundzaitės eilėraščio interpretacija
4.3. Kaip skaityti prozą?
4.3.1. Tradicinis ir modernus pasakojimai
4.3.2. Fabula ir siužetas
4.3.3. Pasakojimo žanras
4.3.4. Pasakojimas žvelgiant iš šalies
4.3.5. Pasakojimas pirmuoju asmeniu
4.3.6. Pasakojimo veikėjai
4.3.7. Erdvės nuorodos
4.3.8. Laiko nuorodos
4.3.9. Literatūriniai ir kultūriniai kontekstai
4.3.10. Apibendrinimas
4.4. Jurgio Savickio novelės ištraukos interpretacija
4.5. Probleminio klausimo svarstymo rašinys
4.5.1. Samprotavimas probleminiu klausimu remiantis Vislavos Šymborskos eilėraščiu
4.5.2. Samprotavimas probleminiu klausimu remiantis Antano Škėmos romano ištrauka
4.6. Atidaus literatūros skaitymo žingsniai
4.6.1. Poetinio teksto analizės ir interpretavimo žingsniai
4.6.2. Prozinio teksto analizės ir interpretavimo žingsniai
4.6.3. Draminio teksto analizės ir interpretavimo žingsniai
Priedai. Kalbos vartojimo lentelės
Rašytinių šaltinių sąrašas
Iliustracijų šaltinių sąrašas
Garso ir vaizdo įrašų šaltinių sąrašas
Automatinis ir greitas grįžtamasis ryšys apie užduotis.
Galimybė pridėti savo medžiagą.
Navigacija, pažanga, pranešimai ir puslapių apžvalga.
Detalūs paveikslėliai, vaizdo įrašai, 3D modeliai ir kita interaktyvi medija.
Daugiau panašaus turinio – susijusio turinio paieška naudojant dirbtinį intelektą.
Jokių reklamų ir nuorodų į išorines svetaines.
Kaip užsiregistruoti?
Norėdami naudotis visomis platformos OPIQ funkcijomis, privalote turėti paskyrą. Mokytojams ją sukurti ir aktyvuoti gali mokyklos skaitmeninių platformų administratorius, todėl raginame kreiptis į jį. Jei dar neturite mokyklos ir administratoriaus paskyros paltformoje OPIQ – kreipkitės el. paštuinfo@opiq.lt. Skaitmeninės platformos OPIQ atstovai padės jums viso proceso metu – nuo paskyros sukūrimo iki aktyvavimo.
Kiekvienas vaikas nusipelno geriausių galimybių, kiekvienas mokytojas – patogiausio būdo dirbti!