Vadovėliuose plėtojamos penktos ir šeštos klasės vadovėliuose pradėtos įgyvendinti idėjos. Daugiausia dėmesio skiriama atidžiam skaitymui ir teksto suvokimui, kuris, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, Lietuvos mokiniams yra nelengvas. Vadovėlių užduotys skatina atidžiai įsižiūrėti į tekstą, atkreipti dėmesį ne tik į lengvai pastebimus ir todėl reikšmingais laikomus dalykus, bet ir į detales, užuominas, perkeltines reikšmes. Klausimai ir užduotys pateikiamos tam tikrais blokais: analizuojant tekstą pirmiausia aptariami aiškiai pasakyti dalykai, paskui pereinama prie interpretavimo – lyginimo, kontekstų, netiesioginės raiškos, apibendrinimo, išvadų. Skirtingo lygio teksto suvokimo užduotys ne tik pratina skaityti įdėmiai, bet ir leidžia patirti atradimo džiaugsmą, skaitymo malonumą.
Autorių manymu, teksto skaitymui ir suvokimui įtakos turi ir mokymosi, šiuo atveju – mokymosi skaityti, motyvacija. Todėl itin svarbi tekstų atranka. Sudarant skaitomų kūrinių korpusą siekta atrinkti ne tik svarbius Lietuvos kultūrai, bet ir įdomius, šio amžiaus tarpsnio mokiniams aktualius, skatinančius mąstyti ir diskutuoti skirtingo pobūdžio tekstus – žodinius, vizualinius, sinkretinius. Tikimasi, kad tokia įvairi medžiaga, aktualizuojanti literatūrą, padės sudominti mokinius ir pamatiniais tolimesnių laikų, sunkiau suprantamais mūsų kultūros tekstais.
Savotiškas iššūkis, su kuriuo susiduria vadovėlių autoriai, yra tekstų kūrimas. Laikantis nuostatos, kad viena geriausių rašymo strategijų – mokytis iš gerų tekstų, vadovėliuose teksto kūrimas integruojamas su literatūra. Mokiniams siūloma savais tekstais pratęsti skaitytus kūrinius ar su jais diskutuoti. Rašantiesiems gerai pažįstamai „tuščio lapo baimei“ įveikti pateikiama ne tik patarimų, kaip kurti tekstą, bet ir tam tikrų šablonų, schemų.
Autoriai: Inga Gresienė, Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Daiva Stukienė, Nijolė Toleikytė, Saulius Žukas
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.