Ką rasite vadovėlyje?
- Pirmojoje vadovėlio dalyje glaustai pakartojamos epochos: Antika, Viduramžiai, Renesansas, Barokas, Klasicizmas. Antrame skyriuje supažindinama su Šviečiamojo amžiaus idėjomis, pamatine literatūra, toliau skyriuose pristatomi Kristijonas Donelaitis ir Johanas Volfgangas Gėtė.
- Penktas skyrius pristato Romantizmo pasaulėjautą, išsamiau aptariami Adomas Mickevičius, Antanas Baranauskas, Maironis. Realistinę kūrybą aprėpiančiuose skyriuose pristatomi šie užsienio autoriai: Onorė de Balzakas, Giustavas Floberas, Gi de Mopasanas, Henrikas Ibsenas. Lietuvių realizmui atstovauja Žemaitė ir Jonas Biliūnas.
- Visus vadovėlyje aptariamus kūrinius lydi klausimai ir užduotys, žingsnis po žingsnio ugdantys gebėjimą interpretuoti ne tik žinomus, bet ir nežinomus tekstus.
Vadovėlio privalumai:
- Paprasta ir aiški struktūra.
- Papildomas skaitmeninis turinys.
- Gausu vaizdinės medžiagos.
- Medžiaga praturtinta naujais literatūrologų tyrinėjimais.
- Įvairaus tipo ir sudėtingumo užduotys.
- Aktualūs tekstai ir kontekstai.
- Reikalingos kūrinių ištraukos.
- Kritinio mąstymo ir analizės skatinimas.
Vadovėlį sudaro dvi dalys.
Literatūros mokymo priemonių komplektą sudaro:
- Literatūros vadovėlio 11 (III gimnazijos) klasei I dalis.
- Literatūros vadovėlio 11 (III gimnazijos) klasei II dalis.
- Ilgalaikis mokymo planas.
- Skaitmeninis mokymo(si) turinys, pasiekiamas greitojo atsako kodais (QR).
- Skaitmeninė vadovėlio versija – platformoje „Opiq“.
Ką sako tie, kurie jau naudojasi?
„Mokiniai lengviau įsisavina žanrų ypatybes, nes kūriniai yra išdėstyti ne teminiu, o žanriniu pagrindu.„ Julija B.
„Patinka, kad vadovėlyje pateikiamos ilgos kūrinių ištraukos, leidžiančios mokiniams geriau susipažinti su rašytojų kūryba. Be to, yra užduočių, skatinančių savarankiškai skaityti visą kūrinį.” Birutė V.
Autoriai: Irena Kanišauskaitė, Nijolė Šervenikaitė, Saulius Žukas
Vadovėlio autoriai
Irena Kanišauskaitė – lietuvių kalbos mokytoja VšĮ Šiuolaikinės mokyklos centre Vilniuje. Literatūros vadovėlių 5–8 klasėms (leidykla „Baltos lankos Klett“) bendraautorė, seminarų literatūros mokytojams apie atidųjį skaitymą ir literatūros aktualizavimą lektorė. Nuo 2018 m. veda edukacijas MO muziejuje. Nuo 2018 m. – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus narė.
Dr. Dalia Satkauskytė – literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto profesorė. Tyrinėja sovietinio laikotarpio, šiuolaikinę lietuvių literatūrą, dėsto literatūros teorijos kursus. Lietuvos mokslo premijos laureatė (2020). Yra publikavusi daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, išleidusi dvi monografijas („Lietuvių poezijos kalbinė savimonė“, 1996; „Subjektyvumo profiliai“, 2006), kelių kolektyvinių mokslo veikalų mokslinė redaktorė.
Nijolė Šervenikaitė – lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Prienų „Žiburio“ gimnazijoje su pertraukomis dirba nuo 1981 m. Mokytojos pedagoginės darbo patirties sklaida – nuo savos gimnazijos iki šalies regionų. Be svarbiausios veiklos – ugdyti mokinius, daugiau nei dvidešimt metų rengia literatūros vadovėlius 9–12 klasėms, bendradarbiauja atnaujinant literatūros ugdymo priemones, dalyvauja savo rajono ir šalies edukacinėje veikloje: veda kvalifikacijos tobulinimo seminarus, yra aktyvi edukacinių idėjų diskusijų dalyvė, Metų mokytoja (2023).
Dr. Saulius Žukas – literatūrologas, kritikas. 1975 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją. Nuo 1978 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, nuo 1990 m. dėstė Vilniaus universitete, vadovavo Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centrui. Leidyklos „Baltos lankos“ steigėjas ir vienas savininkų. Vadovėlių, metodinių, ugdymo priemonių autorius, bendraautoris, sudarytojas. Nuo 1983 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Turinys
1. Epochos: ankstesnių klasių kurso kartojimas
1.1. Įvadas
1.2. Epochos: ankstesnių klasių kurso kartojimas
1.3. Epochos: ankstesnių klasių kurso kartojimas (1.1 tema)
2. Šviečiamasis amžius
2.1. Šviečiamasis amžius
2.2. Naujos idėjos prieš gyvenimo tamsumas (2.1 tema)
2.3. Šviečiamojo amžiaus literatūra (2.2 tema)
3. Johanas Volfgangas Gėtė
3.1. Johanas Volfgangas Gėtė
3.2. Johano Volfgango Gėtės gyvenimas ir kūryba (3.1 tema)
3.3. „Faustas“ (3.2 tema)
4. Kristijonas Donelaitis
4.1. Kristijonas Donelaitis
4.2. Kaip skaityti Kristijoną Donelaitį? (4.1 tema)
4.3. Istorinė ir kultūrinė aplinka (4.2 tema)
4.4. Kristijono Donelaičio gyvenimas ir kūryba (4.3 tema)
4.5. „Metų“ interpretacija (4.4 tema)
4.6. Kristijono Donelaičio reikšmė (4.5 tema)
5. Šviečiamasis amžius Lietuvoje
5.1. Šviečiamasis amžius Lietuvoje
5.2. Šviečiamasis amžius Lietuvoje (5.1 tema)
6. Romantizmas
6.1. Romantizmas
6.2. Romantizmo kontekstas, pasaulėjauta ir estetika (6.1 tema)
6.3. Romantizmo literatūros kūrėjai (6.2 tema)
7. Adomas Mickevičius
7.1. Adomas Mickevičius
7.2. Vilniaus romantinė mokykla (7.1 tema)
7.3. Adomo Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba (7.2 tema)
7.4. Istorinės Lietuvos poetas (7.3 tema)
8. Lietuvių romantizmas
8.1. Lietuvių romantizmas
8.2. Tautinio romantizmo pradžia (8.1 tema)
8.3. Simonas Daukantas (8.2 tema)
9. Antanas Baranauskas
9.1. Antanas Baranauskas
9.2. Antano Baranausko gyvenimas ir darbai (9.1 tema)
9.3. „Dainu dainelę“ (9.2 tema)
9.4. „Anykščių šilelis“ (9.3 tema)
10. Maironis
10.1. Maironis
10.2. Lietuva XIX amžiaus pabaigoje: istorinis, kultūrinis kontekstas (10.1 tema)
10.3. Maironio gyvenimo kelias (10.2 tema)
10.4. „Pavasario balsai“ (10.3 tema)
11. Realizmas
11.1. Realizmas
11.2. Realizmas literatūroje (11.1 tema)
11.3. Onorė de Balzakas. „Šagrenės oda“ (ištraukos) (11.2 tema)
11.4. Giustavas Floberas. „Ponia Bovari“ (ištraukos) (11.3 tema)
11.5. Gi de Mopasanas. „Du draugai“ (11.4 tema)
11.6. Henrikas Ibsenas. „Lėlių namai“ (11.5 tema)