Skaitmeninės ugdymo priemonės: ar vaikai nepamirš, kaip rašyti ranka

Šiuolaikiniai moksleiviai ne tik mokytojų pamokų klausosi ekranuose, bet ir užduotis dažnai atlieka ne vedžiodami parkeriu raides, o spaudydami kompiuterio klavišus. Atsiranda abejojančiųjų, ar auganti karta ateityje mokės ranka išraityti daugiau nei savo parašą. Pradinių klasių mokytojos ir ugdymo priemonių kūrėjai ramina – situacija keičiasi, bet ji nėra tokia dramatiška. Skaitmeninės ugdymo priemonės tampa vis populiaresnės mokyklose.

Mokytis nori lengviau

„Dabartiniai vaikai visko nori čia ir dabar, tad elektroninės pratybos daugeliui yra patrauklesnės, nes darbas paprastesnis. Pavyzdžiui, jiems klaidas taisyti yra lengviau – užtenka tik raidę ar skaičių pakeisti ekrane, o taisant įprastai į sąsiuvinį reikia perrašyti visą užduotį. Visi nori palengvinimo“, – šypteli Vilniaus Žemynos progimnazijoje pradinukus mokanti mokytoja metodininkė Lina Čepaitienė.

Jai pritaria ir tos pačios mokyklos ketvirtokų mokytoja Vida Jusienė: „Elektroninės pratybos vaikams įdomiau, jie kartu mokosi ir kompiuterinio raštingumo, ir informacijos paieškos internete – jei ko nežino, gali lengvai susirasti.“

Daugelyje mokyklų tęsiantis nuotoliniam mokymuisi elektroninės pratybos – vienas iš patogiausių būdų užtikrinti, kad mokinys iki galo atliktų užduotį.

„Juokiuosi, kad žaidžiame tenisą – gavusi mokinio atsakymus, jei yra ką taisyti, parašau komentarus, o jis vėl gali pataisyti iki tol, kol bus visiškai teisingai. Kartais net pati jų komentarų sulaukiu! Įprastų popierinių pratybų užduotis mums siunčia fotografuotas telefonu, tad kartais sunkiai matosi, o pažymėjus klaidas sunku išgauti pataisymą“, – atvirauja L. Čepaitienė.

Svarbu net vadovėlių svoris

Nors skaitmeninė mokymo(si) aplinka e. lankos patinka tiek mokytojams, tiek mokiniams, mokytojos pabrėžia ir rašymo ranka, užduočių atlikimo ant popieriaus svarbą.

„Kuo mažesni vaikai, tuo daugiau laviname rankeles rašydami skaičius, raideles. Kai pramoksta, tada daugėja užduočių kompiuteriu, bet vis tiek turi būti dermė. Nemanau, kad ateityje liks tik elektroninės užduotys – turime atrasti santykį tarp abiejų formų“, – pastebi pradinių klasių mokytoja V. Jusienė.

Jos auklėtiniai pirmieji progimnazijoje išbandė leidyklos „Baltų lankų“ vadovėliai“ išleistus vadovėlius ir pratybas „Vaivorykštė“. „Ilgai galvojome, kurią seriją pasirinkti, bet sustojau prie „Vaivorykštės“.

Svarbu ne tik turinys, bet ir forma – šiuolaikiniai vaikai vargsta nešiodami sunkias kuprines, kuriose nuo pirmųjų klasių reikia sutalpinti kiekvieno mokomojo dalyko medžiagas, sąsiuvinius, tad labai patiko leidėjų sprendimas išleisti vieną vadovėlį ir vieną pratybų sąsiuvinį kiekvienam mokslo metų mėnesiui“, – šypteli mokytoja.

Tematiškai integruotuose vadovėliuose „Vaivorykštė“ pateikiama 7, o nuo antros klasės 8 mokomųjų dalykų pamokoms reikalinga medžiaga. Kiekvienas mėnuo turi bendras mėnesio ir savaičių temas, kurias diktuoja Pasaulio pažinimo dalyko programa. Remiantis šiomis temomis integruojami visi mokomieji dalykai.

Vadovėlio turinys parengtas pagal Bendrąsias pradinio ugdymo programas, atitinka jose keliamus tikslus, uždavinius ir įgyvendina vieną iš pagrindinių programų nuostatų – integruoto ugdymo modelio taikymą pradiniame ugdyme. „Elektroninės užduotys yra gerai kaip papildomos, bet vaikai jose negali pasidaryti užduoties brėžinio, paraštėse pasirašyti įvairių sprendimo būdų ir pasitelkti vaizduotę ieškodami atsakymo. Kompiuteryje pateikiamų užduočių įvairovė yra ribota, todėl nebus taip, kad spausdintinių pratybų neliks. Visai kitokie įgūdžiai lavinami dirbant ranka ant popieriaus ir dirbant kompiuteriu. Paklausiau auklėtinių, kurios pratybos, jų manymu, geresnės ir, nors daugeliui patinka elektroninės, jie nenuvertina ir įprastų – juokėsi, kad popierinės neužstringa, – šypteli trečiokus mokanti L. Čepaitienė. – Dabar jau matome, kad mokymas nuo šiol bus kitoks ir atgal negrįšime, todėl džiaugiamės, kad gebame su tuo gyventi, dirbti, mokytis ir tobulėti.“

Straipsnio autorė Goda Prapuolenytė-Leonavičienė

R. Danisevičiaus nuotraukos